Рефераты - Афоризмы - Словари
Русские, белорусские и английские сочинения
Русские и белорусские изложения
 

Звёзды и созвездия в литовской мифологии

Работа из раздела: «Культурология»

             DANGAUS ?VIESULIAI LIETUVI? TAUTOSAKOJE IR DAIL?JE


    Dangaus ?viesuliai Saul?,  M?nulis,  ?vaig?d?s  i?  ?ilos  senov?s  buvo
vaizduojami dail?s k?riniuose, kurie paprastai buvo susij?  su  mitais  arba
atsirad? i? j?. Latviu  ra?ytojas  E.  Skujeniekas  pa?ymi,  kad  mitas  yra
savoti?kas idealus pasaulio modelis, jame sulydyta intelektuali  ir  emocin?
patirtis. Visata ir ?mogus ?ia parodyti  kaip  pirminiu  prie?as?i?  visuma.
Papuo?alai, memorialiniai paminklai buvo sudaiktinti ?mogaus  bendravimo  su
kosmosu  simboliai.  Dangaus   ?viesuliai   da?nai   buvo   vaizduojami   su
pumpuruojan?iais bei ?ydin?iais augalais, simbolizuojan?iais  Gyvyb?s  med?,
kuris  i?rei?k?  dangaus  ry??  su  ?eme.  Lietuviu,  kaip  ir  kitu  taut?,
?ydintis, pumpuruojantis,  aplip?s  vaisiais  medis,  saugomas  pauk??iu  ir
gyv?nu, tolygus deivei Did?iajai Motinai - niekad  nesibaigian?ios   gyvyb?s
simboliui. Saul?s ir M?nulio  gintariniu  amuletu  i?  neolito  laiku  rasta
Juodkrant?je, Palangoje (1 pav.) ir kt.

    Saul?s simboliai buvo siejami  su  Pasaulio  arba  jo  variantu  Gyvyb?s
med?iu, tariamai Jungian?iu visas visatos dalis. Kartais vir? min?t?  med?i?
buvo ?e?iakamp? ?vaig?d? (45 pav.), t. y. ?e?i? stipinu ratas, kuris  sudaro
vis? simboli? kompozicijos centr?. ?e?iakamp? ?vaig?d? - tai visatos  ?viesa
- ,,baltoji dienel?'. Kartais ?? simbol? saugo du  pauk??iai  (10.  12,  14,
15, 55 pav.). Jis ne tik visatos,  bet  ir  Saul?s,  ?aibu,  dienos  ?viesa.
Min?to simbolio daugiareik?mi?kumas rodo jo  archai?kum?.  Mitai  sako,  kad
visatos ?viesa atsiradusi ir sklidusi i? ne?inomo ?altinio  kaip  dievi?koji
emanacija, kurianti pasaul?. Biblija  ai?kina,  kad  dievas  ?vies?  suk?r?s
pirm?j? dien?, o Saul?, M?nul?, ?vaig?des - ketvirt?j?.  Tod?l  ?viesa  buvo
susieta su auk??iausios dievyb?s kultu, krik??ionyb?je - su  Kristumi  [106,
246].

    ?viesos simbolis populiariausias lietuviu liaudies dail?je.J?  aptinkame
ant namo sien?, lub?, lang?, darbo ?ranki?, audiniu,  susisiekimo  priemoni?
ir kt. Tik?ta, kad ?is simbolis apsaugo ?mones, trobas, daiktus nuo  visokiu
blogybi?. Jis ?inomas daugeliui Europos taut?.

      Da?niausiai  m?s?  liaudies  dail?je  paplitusi  segmentine  trikamp?,
keturkamp? ar   a?tuoniakamp?  ?vaig?d?  apskritime.  Toki?  ?vaig?d?  rusai
vadindavo Perk?no ?enklu. Min?tos  ?vaig?d?s  at?jusios  i?  ?ilos  senov?s.
Pana?iomis ?vaig?d?mis puo?tu  papuo?alu  aptinka  archeologai  [51,  187  -
197]. Pavyzd?iui, Ver?vuose (Kauno priemiestis) rasta ?alvarin? antkakl?  i?
IV - V am?iaus. Pana?i segmentin? ?vaig?d? yra ant  dubens,  aptikto  Sembos
sud?vi? IX - XI a. senkapyje [31, 382]. Segmentin? ?vaig?d? daugiausia  buvo
rai?oma ant moter? darbo ?rankiu - prieverps?i?, ko??l?, kultuvi?, taip  pat
baldu - kraitiniu skryni?, lov?, k?d?i?, rank?luostiniu (9, 16, 17, 18,  19,
20, 21, 22, 33, 34, 35, 42, 46 pav.). Ja buvo puo?iami  ?ventiniai  ve?imai,
va?iai, audiniai, n?riniai, juostos, muzikos  instrumentai,  trobos  ir  kt.
Segmentin?s ?vaig?d?s  da?nai  jungiamos  su  |vairiais  Saul?s  ir  M?nulio
simboliais, ypa? apskritim? puslankiais, supintais tarp  sav?s  ?  begalyb?,
spiral?mis,   simbolizavusiomis   Saul?s   keli?,   ?al?iais,    kry?iukais,
simbolizavusiais  Saul?s  ?vies?,  trikampiais  (simbolizavo  ?em?)  ir  kt.
Kartais ?i ?vaig?d? buvo  derinama  su  Jaunu  M?nuliu  ar  Saul?s  valtele,
ma?omis ?vaig?d?mis, spinduliais, vingeliais, dantukais,kry?iukais.  Be  to,
segmentin?s ?vaig?d?s buvo jungiamos su geometriniu, re?iau -  su  augaliniu
ornamentu.

    Saul? bei jos simboliai  lietuviu  dail?je  ypa?  paplito  atsiradus  ir
besivystant ?emdirbystei bei gyvulininkystei. Saul?  simbolizavo  skritulys,
koncentrinis ratas, apskritimas su  spinduliais  arba  kry?iukais  viduryje,
taip pat su Saul?s simboliais:  pauk??iais,  ?irgais,  ?al?iais  (33  pav.).
Pana??s   koncentriniai    ratai,    apskritimai,    spiral?s    pirmyk?t?je
bendruomen?je, taip pat  ankstyvojoje  klasin?je  visuomen?je  buvo  paplit?
Vakaru ir Siaur?s Europos dail?je. Apskritimas ar ratas, kaip  ir  vainikas,
simbolizavo Saul?s nesibaigiamum?, am?inum?, netur?jim?  nei  prad?ios,  nei
pabaigos.

    Vilniuje, Gedimino kalne, tarp kitu  dirbiniu  yra  rastas  kirvukas  su
Saul?s ?enklu, datuojamas 1 t?kstantm. pr. m. e.[84].  Katedros  po?emiuose,
datuojamuose XIII a., 2,6  m  gylyje  N.  Kitkauskas  aptiko  glaz?ruotu  ir
ornamentuotu plyteli?, ant kuriu simetri?kai  i?d?styta  Saul?  ir  M?nulis.
Legenda ir padavimai sako, kad Vilniuje prie Did?iosios up?s(t.  y.  Neries.
-  P. D.) buvusi senov?s lietuvi? ?ventykla, kurios gro?is bei  pra?matnumas
stebin?s visus, garsas apie j? labai  toli  ?j?s.  Dabar  Katedros  po?emyje
surastas jos aukuras [86].

    Apskritimas, ratas,  skritulys  simbolizavo  ne  tik  Saul?,  ?vies?  ar
M?nulio pilnat?, bet  ir  senov?s  ?mogaus  vaizdiniuose  buvo  siejamas  su
mitologinio  pasaulio,  neturin?io  nei  prad?ios,  nei   galo,   supratimu,
kosmologiniu pasaulio  modeliu.  Senov?s  ?mogus  pasaul?  suvok?  apskrit?.
Pana?i prasm? buvo suteikiama vainikui, kuris tautosakoje kartais  vadinamas
visu pasauliu, taip pat ?iedui. Min?t? geometriniu fig?r? vidin? sfera  buvo
pripildyta sakrali?kumo. Tik u? jos rib? gal?jusios telktis  racionalios  ir
iracionalios blogyb?s.

    Apskritimas  ar  skritulys  lietuviu  liaudies  dail?je   kartais   buvo
vaizduojamas kvadrate, simbolizavusiame  i?orin?  sfer?.  ?alvarin?  fig?ra,
datuojama IV - VIII a., skritulys keturkampyje, kurio  kampuose  pavaizduoti
?moni? veidai, rastas  Antkoptyje,  Klaip?dos  raj.  (51  pav.  [31,  315]).
Apskritimas ar ratas su stipinais viduryje buvo tolygus  ?viesai,  dievybei.
Jis  saugomas  dvyni?  ?al?i?  ar  pauk??i?.  Apskritime  buvo  vaizduojamas
dievybes veidas. Centre  da?nai  buvo  ta?kas,  kuris  simbolizavo  pasaulio
centr?. M?sl?je sakoma:  ,,Kur  yra  pasaulio  vidurys?'  ?menama  -  ,,rato
viduryje' (Pilypai, ?ven?ioni? raj.).

    Pa?ym?tina,  kad  seniausios  kulto  vietos,  v?liau  ?ventyklos,   buvo
statomos  apskritos.  J?  centre  buvo  stulpas,  tariamai  jungiantis  tris
visatos dalis: dang?, ?em?, po?emi.  Apskrita  rytu  baltu  ?ventykla,  kaip
min?jome,  buvo  atkasta  Smolensko  srityje,  Tu?eml?je  [101,   1,   154].
Archeologas V. Daugudis su architektu S. Lasavicku pana?i? ?ventykl?  (I  m.
e. t?kstantm. pirmoji pus?) surado Ba?kinink?liuose(52 pav.). Architekto  S.
Lasavicko  tyrin?jimu  duomenimis,  Vilniaus  Auk?tutin?je   pilyje,   greta
?iaurinio  bok?to,  b?ta  irgi  apskritos  ?ventyklos  (10   m   skersmens),
datuojamos paskutiniaisiais am?iais prie? m. e. ir m. e.prad?ia.  Apskritime
sakraline  kosmologine  fig?ra  laike  ne  tik  lietuviai,  bet   ir   kitos
indoeuropie?i? tautos. Indai toki? fig?r? vadino mandala.

    Medini? meno paminkl? i? ?ilos senov?s i?likti negal?jo, jie sunyko. Jau
ankstyvajame neolite Cedmar?je (Darkiemio apskr., Ma?oji Lietuva)   keramika
buvo puo?iama apskritimais (2 pav.). Ma?osios  Lietuvos  Grabov?s  senkapyje
rastos miniati?rin?s VI a.  urnos  su  Saul?s  ?enklais  [6,  2].  Lietuvoje
i?kastoje v?lesn?je keramikoje gausu  realistini?  Saul?s  atvaizd?  ir  Jos
simboliu - apskritimu, svastik? ir kt.  Pana??s  ?enklai  ?inomi  Latvijoje,
Baltarusijoje bei senosios  Rusios  ?em?se  [65,  2,  138].  Be  to,  Saul?s
simboliais da?nai buvo puo?iami lietuviu ?alvario ir sidabro papuo?alai.  I?
?alvario apskritim? su kry?iukais viduryje sudaryta puiki III - IV a.  kaklo
apvara, rasta Ple?ku?i? senkapyje, Klaip?dos raj. (3 pav. [51, 7,  11,  118,
404, 405]). Pana?i apvara rasta  ir  Labati?kiuose  prie  Priekul?s  [31,5].
Saul?s simboliais da?nai buvo puo?iamos ir seg?s arba jos  tiesiog  vaizdavo
pa?i? Saul? (6 pav.). Kartais segi? apskritimo kry?i? - svastik?  -   sudaro
keturi kry?mai susirang? ?al?iai, besisukantys saul?s kryptimi. Tokie IX  a.
papuo?alai  rasti  Pry?man?i?  ir  Salant?  senkapiuose  (Kretingos   raj.).
Pastarieji  rodo,  kad  apskritimas  kartais  buvo   jungiamas   su   Saul?s
simboliais - ?al?iais.

    Papuo?alus su Saul?s simboliais ne?iojo ?mon?s, tik?dami, kad ?ie  jiems
gali suteikti visokeriop? palaim?, apsaugoti nuo nes?kmi?. Be to,  jie  buvo
dedami kaip mirusi?j? ?kap?s, nes tik?ta, kad ir mirusiesiems reikia  Saul?s
?viesos, palaimos.  Apskritimai  su  kry?iumi  ir  be  jo,  neteki  pirmin?s
reik?m?s, lietuviu liaudies ornamentikoje i?liko iki m?s? dien?.

    Apskritimas  grei?iausiai  buvo  Saul?s,  bet  kartais  gal  ir  Menulio
pilnaties simbolis. Tuo tarpu dangaus k?nu jud?jim? tikriausiai  simbolizavo
spiral?, kuri aptinkama Jau ant akmens am?iaus dirbiniu. Neolite  drauge  su
?emdirbyste  spirale  i?plito  visoje  Europoje.  ?ios   tradicijos   gyvavo
?alvario,  gele?ies  am?iais  ir  v?liau.  Saul?s  ir  kit?   dangaus   k?n?
ornamentais  i?  ?ilos  senov?s  buvo  puo?iami  margu?iai  (31  pav.)   per
pavasario ?ven?iu apeigas.  Mat  pavasario  Saul?i,  kuri  vadinta  pasaulio
dvasia, buvo  teikiama  ypatinga  galia  pa?adinti  i?  ?iemos  miego  ?em?,
su?ildyti j?, padaryti paj?gi?, kad suklest?t? augmenija,  u?augt?  vaisiai,
javai ir kt.

    Lietuviu liaudies architekt?roje bene daugiausia buvo paplit?s  paprotys
vaizduoti Saul? su spinduliais. Taip buvo puo?iamos nam?  ir  svirn?  durys,
pastog?s, langai, langeliai [50, 120]. Saul?s motyvai  nam?  puo?yboje  ilg?
laik?  i?liko  ir  Baltarusijoje  bei  kaimynin?se  Lenkijos  srityse,  ypa?
kurpi?, moz?r? teritorijoje, kur seniau gyventa jotvingi?. Be to, tie  patys
saul?s motyvai namu puo?yboje pasitaiko
    Priekarpat?je, Poles?je ir kt. [65, 1, 540].

    Namai, o kartais ir darbo ?rankiai buvo puo?iami ne tik saul?s motyvais,
bet ir su Saul? mitologi?kai susijusiomis gyv?n?,  augal?  ir  geometrin?mis
fig?romis: ?irgeliu [50,71 - 74], jau?iu, o?iu, ?un?,  pauk??i?,  ?al?i?  ir
kt. (49 pav.). Saul?s ?irgai kartais buvo vaizduojami realisti?kai,  kartais
-simboli?kai. Daug kur Lietuvoje i?liko antropomorfin? Saul? su  spinduliais
aplink galv? tarp dviej? ?irg? galv? [21, 85; 27]. Pagrybio senkapyje  (V  -
VI a.) rastas  i?  ?alvario  nulietas,  pasidabruotas,  pailgas,  plok??ias,
profiliuotais kra?tais, 6 cm  ilgio  pakabutis,  puo??s  odin?  vyro  dir??.
Apkaust?lio  ?onuose  profiliu  reljefi?kai   pavaizduotos   dviej?   dvyni?
?irgeli? galvut?s apvaliomis akimis, ?velgian?iomis  ?  prie?ingas  pasaulio
?alis. Dvynius i? vir?aus lyg pridengia pusm?nulis, kuriame  ties  kiekviena
galvute i?graviruotas ratukas - Saul? [85].

    Saul?s simboli? aptinkama ant  m?rini?  pastat?  sien?,  kur  kai  kurie
akmenys apvedami ratais, kartais susijungian?iais vienas  su  kitu.  Neretai
jie apsupami g?li? vainikais su spinduliais.  D?k?to  (Zaras?  raj.)   dvaro
vart? sienoje (XIX a.)  akmenys  apjuosti  smulki?  akmen?li?  ratais,  tarp
kuri?, tarsi dangaus  skliaute,  i?tisi  smulkiu  ?vaig?d?i?  spie?iai,  lyg
plaukiantys tarp rami?, juos jungian?i? granito sal?. Tarp  ?i?  spie?iu  ir
fasade,  ir  ?onin?se  sienose  ?komponuotos  saul?s:  vienur  koncentriniai
apskritimai, kitur skrituliai su spinduliais, i?einan?iais  i?  vieno  ta?ko
centre.  Spinduliu  skai?ius  visur  vienodas  -  a?tuoni.   Tokios   saul?s
aptinkamos ?vairiuose  liaudies  dirbiniuose,  ypa?  dekoratyvin?je  krai?i?
skryni?  tapyboje.  Ant  skryni?,  be   dangaus   ?viesuli?,   tapomas   dar
sud?tingesnis  simbolis  -  Gyvyb?s  medis.  Tai  stilizuotas  lapuo?io   ir
spygliuo?io (egl?s) med?io derinys (53 pav.). Nuo jo ?  erdv?  kyla  i?link?
spinduli? pluo?tai. Vir?  med?io  -  saul?s  skritulys  ir  nesuskai?iuojama
daugyb? ta?keli?, grei?iausiai vaizduojan?iu ?vaig?des [18, 63].

    Tiltagali? kaimo (Panev??io raj.) pu?yne, ant  Marnakos  upelio  kranto,
netoli nuo santakos su L?veniu, stovi koply?ia, statyta XIX a.  viduryje,  o
greta jos - medin? varpin?, visa padengta mozaika.  Priekin?  fasad?  puo?ia
trikampis su akimi (Saul?s simbolis), taur?s, saulut?s. ?onin?je sienoje  ir
apsidoje,  be  Saul?s  simboli?,  pavaizduota  gyvuli?  ir  ?moni?  fig?ros,
spontani?kai  i?d?stytos  greta  Saul?s  simboli?,  tauri?.   Tai   senosios
pagoni?kos  simbolikos,  krik??ionyb?s  vaizdini?  ir  pasaulieti?k?  motyv?
derinys. ?imoni? miestelio  (Kupi?kio  raj.)  ?ventoriaus  tvoros  mozaikose
[18, 62 - 66] ?irgai grei?iausiai pavaizduoti tarp ?vaig?d?i?.

    Lietuvoje, ypa? pietrytin?je  jos  dalyje,  trob?  kraigus  puo?davo  su
Saul?s ar M?nulio kultu susijusia jau?io galva arba ragais.  Jau?io  motyvai
mene yra vieni seniausi?. J? rasta jau paleolito  pie?iniuose  Altamyros  ir
kituose urvuose, taip pat ?i?kino uolose [68, 30]. Jau?io  pie?iniai  ?inomi
i? mezolito, neolito  ir  v?lesniu  laik?.  Laukinio  jau?io  kultas  vyravo
visoje Azijoje ir Europoje, taigi ir Lietuvoje. Be to,  jau?iai  buvo  vieni
i? anks?iausiai prijaukint?  gyvuli?.  ?emdirbiai  Jaut?  laik?  dievybe  ir
siejo su Saul?. Hetit? ir babilonie?i? Saul?s dievybe pasirodydavusi  jau?io
pavidalu. J? oro  dievas  vaizduojamas  jojantis  ant  jau?io  ir  laikantis
rankoje saul?, m?nul? ir ?aib?. Kretos saloje buvo surasta sidabrine  jau?io
su  aukso  ragais  galva.   Jo   kaktoje   pavaizduoti   Saul?s   simboliai:
apskritimai, rozet?s. Molini? jau?i? fig?r?li? rasta  ir  Vidurio  Europoje.
Jaut? su Saul?s deive siejo senov?s  graikai,  frygai,  egiptie?iai  ir  kt.
[100, 1241. Lietuvi? ir latvi? mitologijoje ?inomi dievo  jau?iai  -  Saul?s
simboliai. Jau?iu su balta ?vaig?de kaktoje kultas  ir  pas  mus,  ir  kitur
buvo i?lik?s iki nesen?  laik?.  Ypatinga  reik?me  buvo  teikiama  juodiems
dvyniams jau?iams, kuriais  pavasar?  prad?davo  pirm?j?  arim?.  Ra?ytiniai
?altiniai mini, kad derliaus dievams aukojamo jau?io krauju  buvo  ?lakstomi
?mon?s ir  gyvuliai  [22,  308].  Kaip  teigia  V.  Manhartas,  kunigaik?tis
K?stutis, pasitep?s ?alo jau?io krauju, pasira?in?jo  sutart?  su  Liudviku,
Vengrijos karaliumi [58, 118 - 119].

    Kraujas daugelio taut?, tarp j? ir lietuvi?, tik?jimuose  buvo  laikomas
gyvyb?s, gyvenimo  ?altiniu,  teikian?iu  galios  ne  tik  ?mon?ms,  bet  ir
gyvuliams, augalams, daiktams, troboms, taip pat  mirusi?j?  v?l?ms  ir  net
dangaus dievyb?ms [109, 197 - 198].

    Lietuvi? nam? puo?yboje gausu pauk??i?  –  tarpinink?  tarp  dangaus  ir
?em?s. Gaid?io giedojimas po vidurnak?io  buvo  siejamas  su  besiartinan?iu
Saul?s tek?jimu, visatos ritmu, nuolatiniu jos atgimimu.  Dail?je  pauk??iai
vaizduojami  drauge  su  Saul?s  simboliais:  koncentriniais   apskritimais,
augalais,  ?irgeliais.  Vandens  pauk??iai,  kaip  Saul?s  simboliai,   buvo
paplit? visoje ?iaur?s Europoje [99, 182].

    Su Saul?s kultu senov?s mene gana  da?nai  siejamas  ?al?io  ar  gyvat?s
ornamentas. ?al?iu ir gyva?i? gyvybingumas stebino pirmyk?t? ?mog?.  Ropliai
tapo kulto objektu ne  tik  pas  mus,  bet  ir  daugelyje  pasaulio  kra?t?.
Senov?s Egipto kulto pie?iniuose greta Saul?s valteles da?nai yra ir  gyvat?
- po?emio karalystes simbolis [68, 93 - 94].

    M?s? kra?te ?al?iai drauge su Saul?s simboliais aptinkami ant keramikos,
kulto akmen?, ?alvarini? bei  sidabrini?  segi?,  apyranki?,  ?ied?  ir  kt.
Apyranki?  galai  da?nai  u?baigiami  ?al?iu  galvut?mis.  Tokie  papuo?alai
tur?jo ?mon?ms  teikti  laim?s,  sveikatos.  Ypa?  da?nas  ?al?io  su  Saul?
motyvas nam? ornamentikoje. Pavyzd?iui, Gud?i?nu k.(K?daini? raj.) ant  namo
sijos i?pjaustytas ratas (Saul?) su  ?e?iais  stipinais,  traukiamas  dviej?
?al?iu (50 pav.). Saul?s ir dviej? ?al?i? kompozicija aptinkama ant  medini?
kry?i?, gele?ini? stogastulpi? bei koplytstulpi? vir??ni?.
    Vinguriuojantys ?al?iai kartais atstoja Saul?s spindulius.

    Mitologin?je  tautosakoje  ?al?iai  -  derlingumo,  vaisingumo,   ?eimos
gausumo,   visokios   laimes   ir   geroves   simboliai.   Jie   vaizduojami
nepaprastais, turin?iais antgamtin?s galios, kasmet atgimstan?iais kartu  su
Saul? pavasar?. Saul? mylinti  ?alt?  bei  gyvat?,  matydama  juos  negyvus,
nepalaidotus, verkianti. Apskritai ?ie ropliai, kaip ir Saul?, -tai  am?inai
neg?stan?ios gyvyb?s ir nei?senkan?ios galios simboliai.

    ?al?i? ir gyva?i? artimus ry?ius su Saul? liudija ir liaudies daile. ?ie
ropliai kartais buvo vaizduojami  su  Saul?  ir  jos  ?irgais.  Tokiu  kaulo
rai?iniu aptikta jau v?lyvajame akmens am?iuje. Kiduli? kaime  (Sakiu  raj.)
koplytstulpyje pavaizduoti du ?al?iai su kry?iais ant  galv?.  Koplytstulpio
vir??n?je yra eglu?i? spinduliais apsuptas skritulys (Saul?), o jo  viduryje
- ?irgas su raiteliu  (galb?t  tai  raita  antropomorfin?  Saul?).  ?al?iais
drauge su Saul? ir  jos  ?irgais  buvo  puo?iamos  lazdos,  darbo  ?rankiai,
trobos. V?liau, ?sigal?jus krik??ionybei, deiv?s Saul?s viet? u??m?  Marija,
kuri taip pat kartais buvo vaizduojama su ?al?iu, ?irgu  ir  M?nuliu.  Tokia
kompozicija rasta Kumpik? k. (Kretingos raj. [28,130 - 132]).

    Saul? da?nai b?na apsupta  ir  gyva?i?.  ?i  kompozicija  budinga  kaimo
kalviu kry?iams - saulut?ms (47,  48  pav.).  Tai  roplius  simbolizuojantys
banguoti  Saul?s   spinduliai,   kartais   u?sibaigiantys   j?   galvut?mis.
?emaitijoje,  taip  pat  Klaip?dos  kra?te  apskritimas  -  Saul?  su  dviem
?al?iais i? ?on? - kartais buvo i?keliamas ant  stogo  kraigo.  Prieverps?i?
ornament? Lietuvoje da?nai sudaro Saul?s, ?em?s, ?al?i? simboliai (16, 33  -
35 pav.). Auk?taitijos prievarpst?se kartais  Saul?s  skritulys  apjuosiamas
?al?iu ar gyvate. ?i? ropli? ry?? su Saule,  dangumi  ir  ?eme  simbolizuoja
ornamentas - vainikas ar  vainikuotas  skritulys  (Saul?),  saugomas  dviej?
?al?i?, ant kuriu  nugar?  tupi  pauk??iai.  Toks  ornamentas  buvo  i?lik?s
Vilniuje, dabartin?je Mildos gatv?je.

    Vakaru ?emaitijoje, taip pat Kur?i? nerijoje ilgai i?liko paprotys  nam?
kraigus  puo?ti  Saul?s,  ?al?i?,  pauk??i?,  augmenijos  motyvais   ir   j?
kompozicijomis, kaip visatos vieningumo,  gyvyb?s  am?inumo  simboliais.  Be
to,  namai  buvo  puo?iami  pusiau  ?al?iu,  pusiau  pauk??iu  zoomorfin?mis
b?tyb?mis, saugan?iomis vainik? ar skritul? (Saul?),  Pasaulio  stulp?  [97,
68].

    Realisti?kas ar  simboli?kas  kry?iuk?,  kartais  su  ?al?iais,  motyvas
lietuvi?, kaip ir kit? taut?, dail?je, susij?s su tariam?ja mirusi?j?  globa
bei  apsauga  nuo  ?vairiu  blogybi?  pomirtiniame  pasaulyje,  perimtas  i?
pirmyk?t?s bendruomen?s. Saul?  su  ?al?iais  buvo  i?kalama  ant  mirusiems
statom? akmenini? paminkl?. Vienas tokiu akmen? yra  ?eduvos  etnografiniame
muziejuje. Anks?iau jis stov?jo sename kapinyne, de?iniajame Kir?ino  upelio
krante, Vileikiu kaimo (Radvili?kio raj.) laukuose.  Vienoje  akmens  pus?je
i?kalta de?inioji ranka ir trys kry?iukai, kitoje -  vinguriuojantis  ?altys
ir kry?iukas. Padavimas sako, kad sen? senov?je gyveno akmenkalys su  pa?ia.
Jie tur?jo s?n?, kuris pamilo  Kir?ino  up?s  mergel?  undine.  Belankydamas
undin?, prie Kir?ino krant? vaikinas per?alo, susirgo ir mir?. T?vas  nukal?
s?nui min?t? paminkl?. Kry?iuk? su ?al?iais surasta ant  dubenuotojo  akmens
Rozalime (Pakruojo raj.).

    Paprotys statyti med?io (??uolo) pavidalo  paminklus  su  apsivyniojusiu
?al?iu ar gyvate ir  Saul?s,  M?nulio  bei  ?vaig?d?i?  simboliais  kai  kur
Lietuvoje buvo i?lik?s dar XIX am?iuje.  Pasakojama,  kad  prie  Luponi?  k.
(?iauli? raj.), alkakalnio senkapiuose, vietoje kry?i? buv? statomi  stulpai
(moterims -  i?  vink?n?,  vyrams  -  i?  ??uolu)  su  i?pjaustytais  Saule,
M?nuliu,  ?vaig?d?mis,  ?al?iais.   Ilgiausiai   i?lik?s   paminklas   buv?s
??uolinis,  apie  2  m  auk??io,   su   apsivyniojusia   kar?nuota   gyvate.
Mirusiuosius laidodav? po med?iu, paskui  t?  med?  nukirsdav?  poros  metru
auk?tyje ir likusiame stulpe i?pjaustydav?  min?tus  dangaus  ?viesulius  su
?al?iais. Stulp? apd?dav? akmen? vainiku [28, 99].

    Su  Saul?s  simboliais,  kaip  min?jome,  reikia  sieti  ir  rugiapj?t?s
pabaigtuvi? vainikus. Vainikas -  apskritimas, neturintis nei prad?ios,  nei
pabaigos,  grei?iausiai  simbolizavo  ?emdirbi?  auginamu   jav?   am?inum?,
nesibaigiamum?. Kad s?jamieji Javai am?ini, tai Saul?s  mo?iut?s  nuopelnas,
tod?l  pabaigtuvi?  vainikas  buvo  puo?iamas  ?vairiais  Saul?s  simboliais
(apskritimais, ratil?liais,  g?l?mis, vadinamomis  saulut?mis  ir  kt.).  Be
to,  kai  kurie  vainikai  buvo  pinami  Saul?s  pavidalo,  kur   spindulius
atstodavo rugi? varpos.

    Jaunas Menulis,  o  kartais  ir  pilnatis  liaudies  dirbiniuose  da?nai
vaizduojami realisti?kai. Tokiu  atvaizdu  randama  neolito  ir  v?lesniuose
senkapiuose. Gintarinis jaunas Menulis drauge su kitais  to  meto  religinio
kulto  daiktais,  t.  y.  ?moni?  bei  gyvuli?  statul?l?mis,  buvo   rastas
Juodkrant?je  [31,  32].  Sidabrinis  jaunas  Menulis  aptiktas   turtingame
papuo?al? ?vaicarijos (Suvalk? apskr.) senkapyje. datuojamame III  -  IV  m.
e. a. [8].  I  t?kstantme?io  pabaigos  -  II  t?kstantme?io  prad?ios  vyr?
kapuose randami  i?  gintaro  padaryti  pusm?nulio  pavidalo  trikampiai  ar
sta?iakampiai pakabu?iai. Lazdinink?, Kiauleiki?, Palangos  kapinynuose  ?i?
pakabu?i? rasta ant mirusi?j? kr?tin?s, bet da?nai ir prie  dir??,  kalavij?
[85]. Jauno ir pilno M?nulio atvaizd? i? ?alvario aptinkama ir sen?j?  pr?s?
senkapiuose.

    M?nulio  atvaizd?  buvo  puo?iami  ir   gele?ies   am?iaus   papuo?alai.
Stilizuotas realisti?kas jaunas M?nulis puo?ia  IV  a.  ?alvarin?  antkakl?,
rast? Strag?nuose (Klaip?dos raj.), esan?i?  ?ilut?s  kra?totyros  muziejuje
[51, 99, 131 - 132]. ?alvarinis kaklo papuo?alas i?  ?vij?  ir  kiaurara??io
M?nulio kabu?i? rastas III -  IV  a.  moters  kape  Kurmai?iuose  (Kretingos
raj.),  ?alvarinis  III  -  IV  a.  kaklo  papuo?alas  su   pusm?nuliais   -
Labdariuose (Priekul?s apyl. 4 pav.). Pana?i? III - IV  a.  kaklo  papuo?al?
aptikta ir Ma?ojoje Lietuvoje (7  pav.).  Realisti?kais  Menulio  atvaizdais
nuo  ?ilos  senov?s  iki  dabar  puo?iamos  apyrank?s,  ?iedai,   drabu?iai,
audiniai, n?riniai, juostos, margu?iai ir kt. Be to, M?nuliu m?s?  prot?viai
puo?? statomus antkapinius paminklus.  ?i  tradicija  i?liko  ir  ?sigal?jus
krik??ionybei. M?nulis tur?j?s mirusiajam pad?ti i?laikyti gro??,  Jaunyst?,
taip  pat  ap?viesti  tamsi?  pomirtin?  karalyst?.  Tokiu  paminklu  galima
aptikti  ir  ?iandien.  M?s?  liaudies  meistrai  m?nuliais  puo??  kry?ius,
koplyt?les, stogastulpius,  statomus  ne  tik  kapin?se,  bet  ir  laukuose,
pakel?se,  tik?dami,  kad  simboli?ko  m?nulio  ?viesa  ?viesianti  laukams,
pakeleiviams, apsaugosianti nuo ?vairi? nelaimi?,  suteiksianti  visokeriop?
gerb?v?.

    M?nulis paplit?s ir lietuvi? liaudies  architekt?roje.  Pavyzd?iui,  iki
?i? dien? i?liko paprotys gyvenamuosius namus  ir  ?kinius  pastatus  puo?ti
jaunu ar pilnu M?nuliu, o tai, ?moni? manymu, turi apsaugoti  trobesius  nuo
gaisr?, perk?nijos ir kit? nelaimi?.

    Pasteb?ta, kad jaunas M?nulis da?niausiai vaizduojamas kartu su Saule ir
visuomet jos apa?ioje,  be  to,  ne  tokioje  pad?tyje,  kokioje  j?  matome
danguje, o gulintis, su ragais, nukreiptais ?  vir??,  nors  kartais  jaunas
Menulis b?na pavaizduotas ir tokioje pad?tyje, kokioje Jis  i?  tikr?j?  yra
danguje. Su juo drauge (jo apa?ioje) buvo  vaizduojamas  ir  kitas  Menulis,
ta?iau ?io apa?ia, esanti tarp dviej? ragu, ne apvali, o  daugiau  plok??ia.
Toks Menulis i?liko buvusiuose Man?i? k. (Kretingos raj.)  markapiuose,  ant
?augusio ? lazdyno kr?m? stulpo,  pa?ym?to  1764  m.  data  (57  pav.).  ?io
nepaprastai ?domaus stulpo vir??n? simbolizuoja Saul?, o  jos  apa?ioje  yra
jaunas Menulis, po juo - grei?iausiai valtel? plok??iu dugnu  ir  ?iek  tiek
u?riestais ? vir?? galais. Reikia manyti, kad tai Saul?s valtel?,  kuria  ji
plaukioja, kai nusileid?ia ? vanden?,  ir  kuri  minima  dainose:  ,,Saulu??
vakarely / Leidos aukso laivelin, / O i? ryto  linksmut?l?  /  Kylis  laivo,
skrend aukstyn' [78, 31]. Taigi galima manyti, kad
    liaudies dail?je, ypa? memorialiniuose  paminkluose,  ?aulu?i?  apa?ioje
esantys ragais j vir?? m?nuliai kartais simbolizuoja  ne  M?nul?,  o  Saul?s
valtel?, kuria keliaujanti Saul?.

    Apie tai, kad ragais ? vir?? M?nulis vaizdavo Saul?s valtele, sakytu  ir
ilgiausiai  i?likusios  ?emaitijoje,  taip  pat  ir  Vilniaus  Au?ros  vart?
Marijos skulpt?ros. ?ia Marija  stovi  ant  tokios  valtel?s,  o  aplink  j?
apsivijusi mitologin? vanden? ?eiminink? - Did?ioji Gyvat?.  ?domu  ir  tai,
kad toki? Marij?  dar  ir  dabar  senieji  ?emai?iai  vadina  Saul?s  diev?.
Archainiams mitams apie Saul?s kelion?  valtimi  netekus  prasmes,  liaudies
meistrai grei?iausiai sen?j?  valtel?  sutapatino  su  jaunu  M?nuliu,  kur?
kartais vaizduodavo  ?mogaus  veidu.  Toks  Menulis  buvo  aptiktas  Lenkim?
kapin?se (Skuodo raj.).

    Saul?s apa?ioje gal?jo b?ti valtel?, jaunas Menulis, ?  vir??  atsuktais
ragu smaigaliais, arba pana?us ? ragus lenktas rago kirvis.  Ragai  daugelio
taut? mitologijoje simbolizuoja J?g?, gausum?, vald?i?. Jie saugo nuo  pikt?
dvasi?, lig?, ?aibo.  Ragai  naudojami  apeigose,  susietose  su  Saul?s  ir
M?nulio kultu. Lietuvi? ?ventyklos buvo apkai?omos  ragais.  Gedimino  kalne
rastuose rago kirveliuose ?r??ti ?enklai,  ?vairi?  autori?  interpretuojami
kaip Saul?s simboliai [84, 31].

    Saulei ir M?nuliui ?gavus antropomorfin? pavidal?, liaudies  dail?je  ir
mitologin?je tautosakoje  jie  vaizduojami  ?mogaus  veidu  (36,  62  pav.).
?vie?iant  M?nuliui,  sakoma,  kad  jis  ?i?rintis   ?   ?em?.   Pasak   Ch.
Henenbergerio, 1556 m. prie  Karaliau?iaus  pasirod?s  ant  dangaus  Menulis
vyro veidu, o Saul? - moters. Pilnas Menulis ?mogaus veidu  pavaizduotas  A.
Diblinskio knygoje ,,Astronomijos ?imtin?'  (,,Centuria  astronomica',  1639
m.; 44 pav.).  Knygoje  parodytas  Saul?s  ir  Menulio  u?temimas.  Saul?  -
apskritimas su spinduliais yra moters  veido,  o  ma?esnis  Menulis  -  vyro
veido  [20,  1].  Kretingos  kra?totyros  muziejuje  yra  ne?inomo  liaudies
dailininko ant drob?s nupie?ta Saul? ir Menulis ?mogaus veido  i?  profilio.
Daug kur jaunas Menulis buvo vaizduojamas su ant jo stovin?ia Saul?s  deive,
v?liau transformuota ? Marij?. Aplink j? apsisuk?s ?altys.  Menulio,  Saul?s
ir gyvat?s simboliai buvo siejami su augimu, vaisingumu,mirtimi.

    Lietuviai, kaip ir daugelis kit? Europos taut?, i? ?ilos  senov?s  laike
?ventais kai kuriuos, ypa? dubenuotuosius,  akmenis.  Tokie  akmenys  minimi
ra?ytiniuose ?altiniuose (Dusburgietis, Dlugo?as, Rotundas ir kt.).  J?  yra
i?likusiu iki dabar laukuose. Kai kuriuos i?kasa melioratoriai.  ?ventuosius
akmenis, kartais dar vadintus dievai?iais,  grei?iausiai  reik?t?  sieti  su
dangaus ?viesuliu kultu. Archeologo V. Urbanavi?iaus tyrin?jim?  duomenimis,
jie buvo laikomi prie duobi?, ugniavie?i?, kuriose  randama  lau?o  liekan?,
puodu ?uki?, gyvuli? kaul?. O tai sakyt?, kad ?ia  buvo  atliekama  aukojimo
apeigos.

    Kultui parenkami dubenuotieji ir  kitokie  akmenys  tur?jo  skirtis  nuo
paprastu.  Jie  da?niausiai  jau  pa?ios   gamtos   i?marginti   savoti?kais
ornamentais. Galimas daiktas, kad dalis  ?i?  ornament?  tapo  dangaus  k?n?
simboliais. Be to, ant dubenuot? ir kit? ?vent?j?  akmen?  ?mon?s  i?kaldavo
?vairi? dangaus ?enkl?, ypa?  ?vaig?d?i?  ir  jaun?  bei  piln?  Menul?  (26
pav.), re?iau Saul? ar k? kit?. Prie ?i?  akmen?  priskirtinas  dubenuotasis
akmuo i? Gatakiemio (Utenos raj., 25 pav.). Savo  forma  jis  primena  k?g?.
Ant jo, be gamtos poveikyje atsiradusiu ?vairaus dyd?io ?vaig?d?i?,  nema?ai
yra  ir  ?mogaus  ranka  i?kalt?.  Pavyzd?iui,  dubens  kra?te  i?kalta  dvi
taisyklingos eil?s (po trylika)  daili?  penkiakampi?  ?vaig?d?i?.  Pakruojo
rajone ant surasto dubenuotojo akmens,  be  ?vaig?d?i?,  i?kalta  ir  kair?s
rankos pla?taka.  Degu?i?  k.  (Utenos  raj.)  dubenuotojo  akmens  de?in?je
pus?je tarp  daugelio  gamtos  poveikyje  atsiradusi?  ?vaig?du?i?  i?kaltas
pusm?nulis, einantis ? pilnat?, o jo vir?uje ir apa?ioje - ?al?io  simboliai
(24 pav.). Akmens apa?ioje i?skaptuotas apie 20  cm  ilgio  griovelis,  vir?
kurio i?kaltas stulpelis, galimas daiktas,  vaizduojantis  Pasaulio  stulp?.
Dubenuotasis  plok??ias  akmuo  su  i?kaltais  dangaus   ?enklais,   ?al?i?,
tulp?mis ar lelijomis (j? yra ant Lietuvos kunigaik??iu ?alm? ir  kt.)  buvo
aptiktas 2 m gylyje  Norvai??  k,  (?iauli?  raj.),  kasant  namui  pamatus.
Pana??s dangaus  k?n?  simboliai  bei  j?  ?enklai  aptinkami  ir  ant  kit?
dubenuot?j? ar kitoki? kulto akmen?.

    Padavimai sako, kad min?t?  akmen?  dubenyse  buvo  laikomas  at?j?s  i?
dangaus ir turintis stebukling? gydom?j? gali? ?ventas  vanduo.  Juo  ?mon?s
gydydavo aki?, odos, s?nari? ir kitas  ligas,  taip  pat  apsisaugodav?  nuo
visoki? blogybi?, pikt?  dvasi?.  ?ita  versija  patvirtint?  ir  tai,  kad,
?vedus Lietuvoje krik??ionyb?, kunigai  dubenuotuosius  ar  ?ventus  akmenis
panaudojo laikyti ?v?stam vandeniui  ba?ny?ios  prieangiuose.  Tuo  vandeniu
?mon?s ?lakst?si, ?eidami ? ba?ny?i?, manydami, kad jie  taip  apsival?  nuo
nuod?mi?. Retesn? padavim? versij?, kad i? dubenuot?j? akmen? buvo  lakinami
?al?iai,  gyvenantys  namuose  ar  ?ventuose  mi?keliuose.  Dubenuotuosiuose
akmenyse esantis vanduo gal?jo b?ti skirtas ir nakties  dangaus  ?viesuliams
steb?ti. Tai patvirtint? ir pasakos apie matomas ?vaig?des ?ulinyje.

    Dangaus k?nai, da?niausiai ?vaig?d?s, buvo i?kalamos ir ant kit? akmen?.
Pavyzd?iui, Suminu  k.  (Utenos  raj.)  rastas  ?em?je  ?kastas  akmuo  toje
vietoje, kur seniau stov?jo kry?ius. Ant jo i?kaltas 9 spinduli?  ?vaig?d?i?
ornamentas
    aplink viduje esan?i? ?vaig?d? (28 pav.). Ant Karali?ko k. (Mol?tu raj.)
akmens  i?kalta  spinduliuojanti  Saul?,  M?nulis  ir  kry?elis  (30  pav.).
Pana?i? akmen? galima nurodyti ir daugiau.

    Nakt? dangaus ?viesuliams steb?ti ?iloje senov?je gal?jo b?ti  naudojami
nedideli apskriti vandens telkiniai, paprastai esantys  prie  ?ventykl?,  i?
kur  ?vaig?dininkai  gal?jo   sekti   ?vaig?des,   sudarin?ti   kalendorius.
Ra?ytiniai ?altiniai ir padavimai sako,  kad  da?nai  ?ventyklos  buvo  prie
pili?, kur paprastai aptinkami ir nedideli vandens telkiniai,  ratu  apvesti
akmen? pylimu. Pavyzd?iui, toks vandens telkinys buv?s Bajor? kaime  (Utenos
raj.), prie mitologini? akmen?, ant kuri?  yra  i?kalta  dvylikos  ar  ?e?i?
?vaig?d?i?  skrituliai,  linijos  ir  kitokie  dangaus   k?nu   ?enklai   ar
ornamentai (27 pav.). Pylimo, juosusio vandens telkin?, liekan?  aptikta  ir
Stripeiki? kaime (Ignalinos  raj.),  netoli  buvusios  Strip?  pilies,  kuri
ra?ytiniuose ?altiniuose minima XIV a. viduryje. Vandens telkinys,  apsuptas
akmen? pylimu, rastas ir netoli buvusios Linkmenu pilies. Legenda sako,  kad
?ventyklos  vietoje  buvo  pastatyta  katalik?   ba?ny?ia.   Pil?   (castrum
Lenghmene) mini Livonijos kronikininkas H.  Vartberge,  ra??s  apie  Lietuv?
XIII a. paskutiniajame de?imtmetyje ir  XIV  a.  pirmojoje  pus?je.  Dangaus
?viesuliu ?enklais buvo i?marginami akmenys, kuriais buvo  u?dengiamos  auk?
duob?s, skirtos nam? dievams. Grei?iausiai tokio akmens fragmentas  1987  m.
buvo surastas prie svirno Kareivi?kio kaime (Pakruojo raj.; 29  pav.).  Apie
dengian?ius auk? duobes akmenis, kartais  vadinamus  deiv?mis,  dar  XVII  -
XVIII a. ra??  j?zuitai.  Akmenis,  kuriuos  lietuviai  laik?  svirno  jav?,
skalsumo ir nam? laim?s ne??jais, mini 1604 m. j?zuit? kolegijos kronika,  o
1611 m. prane?ime ra?oma, kad ?mon?s savo sodybose tur?jo duobi?,  ?  kurias
dievams sud?davo valgomo bei geriamo  ir  u?ritindavo  plok??i?  akmen?.  I?
pateikt? negausi? fakt?; matyti, kad  ant  ?ventais  laikom?  akmen?  da?nai
buvo i?kalami nakties dangaus ?viesuliai.

    Kai kurie dangaus k?nai buvo vaizduojami ir  profesionaliojoje  dail?je.
Dailininko M. K. ?iurlionio  genialus  kuriniai  ,,Pasaulio  sutv?rimas'  ir
,,Zodiakas'  buvo  sukurti  visu  pirma  remiantis  lietuvi?   etiologin?mis
sakm?mis. Lai?ke savo broliui Povilui, ra?ytame 1905 m.,  M.  K.  ?iurlionis
nurodo, kad jo ,,Pasaulio sutverimas' tveriamas ,,ne m?sojo  pagal  Biblij?,
o ka?kokio  kitokio  pasaulio,  fantastinio'  pagrindu,  kad  jis  naudojosi
?odine liaudies k?ryba.

    Svarbia vieta M. K. ?iurlionio k?ryboje u?ima ,,Zodiakas', kur?  pagimd?
mitai ir  pasakos  apie  dangaus  k?nus.  Jo  sukurtas  ,,Zodiakas'  gerokai
skiriasi  nuo  antikos  ar  Senov?s  Ryt?  mit?.  Matyt,  ?iurlionis  r?m?si
lietuvi? liaudies mitologija. Pavyzd?iui, M.  K.  ?iurlionio  ,,Vandenis'  -
tai jur? dievas, o ne  pasak?  karalius,  i?  kurio  delno  liejasi  vandens
srov?. ,,?uvys' simbolizuoja  Baltijos  j?ros  gro??.  Avinas  atrodo  tarsi
ka?koki? mil?ini?k? j?g? u?keltas ? kosmin? auk?t?, i?  kurio  dabar  ramiai
stebi pasaul?. O ?iurlionio ,,Jautis', pasak Vai?ganto, kilo tiesiog  i?  u?
kalnelio “Dzidorio artojo” genamas, i??j?s su au?ra ?  darb?,  -  kopia  tuo
pat metu i? u? ka?kokio kosminio kalno, gal  planetos  kamuolio.  Jo  ragai,
rodos, skirti apgl?bti Saulei,  galingai  i?ne?ti  j?  i?  ?iemos  meto,  i?
tamsi? vanden? [46, 6]. Toliau Saul? pasiekia ,,Dvynius',  kurie  ?vairiuose
kra?tuose buvo vaizduojami kaip  du  ?mon?s,  susi?m?  u?  rank?,  o  M.  K.
?iurlionis  juos  atskyr?  neper?engiama  ?viesme?iu  bedugne.  V?jo  kelias
primena  sunku  kopim?  ?  auk??iausi?  Saul?s  kelio  vir??n?,  kur   slypi
nei?vengiama   kasmetin?   vasaros   rezignacija   -    V??io    sustingimas
(saul?gr??a), Jo atbulas ?ygis ?emyn. Po to Saul? pasiekia  Li?to,  Mergel?s
?vaig?dyn? ir kt.

    Si ?vaig?d?i? sonata gim? i? M. K. ?iurlionio  astronomini?  studij?  ir
vizij?. Jis  pats  sako:  “?i?r?kite  ?  mano  paveikslus  liaudies  ?mogaus
akimis, to ?mogaus, kuris dar neu?mir?o  savo  ?alies  pasak?,  padavim?  ir
dain? lobio, kuris gamta  jau?ia  kaip  ka?k?  gyva,  judraus,  fantasti?ko,
kuris netgi ne visada sugeba atskirti  fantastik?  ir  tikrov?”  [46,  7  ir
kt.]. M. K.  ?iurlionis  labai  jaut?  senov?,  ?av?josi  lietuvi?  liaudies
daile. Ne tik Jo “Saul?s sonata”,  bet  ir  kosminis  ”Zodiakas”  yra  labai
lietuvi?ki, liaudi?ki ir savo nuotaika, ir charakteriu.

    Saul?s, M?nulio, ?vaig?d?i? simboliai liaudies  ornamentikoje  perteikia
senov?s lietuvi? pasaul?jautos bei  pirmyk?t?s  filosofijos  elementus.  Jie
pabr??ia gyvyb?s am?inum?, visatos vieningum?. Pirmyk?t?je bendruomen?je  ir
ankstyvojoje klasin?je  visuomen?je  dangaus  ?viesuliu  simboliai  liaudies
mene neabejotinai tur?jo ry?? su mitologija ir religija, ir tik  v?liau  jie
pama?u prarado  pirmyk?t?  savo  religin?  magi?k?j?  prasm?  ir  liko  kaip
dekoratyviniai  elementai.  Tai  pasteb?jo  K.   Marksas,   ra?ydamas,   kad
kiekviena mitologija vaizduot?je ir su vaizduotes pagalba  nugali,  pajungia
ir formuoja gamtos j?gas. Betgi ji  dingsta,  kai  i?  tikr?j?  ?ios  gamtos
j?gos apvaldomos.


                               APIBENDRINIMAS


    Apibendrinant visa, kas i?d?styta ?iame  referate,  galima  konstatuoti,
kad lietuviai steb?jo dangaus k?nus ir juos  pa?ino  dar  tada,  kai  ?mon?s
vert?si med?iokle ir  rankiojimu.  Tuo  metu  dangaus  ?viesuliais  dom?tasi
utilitariniais  tikslais.  Pagal  ?viesulius  ?mon?s  orientavosi  laike  ir
kelion?se. Greta to pama?u susiformavo  primityvios  kosmologin?s  pa?i?ros,
ai?kinan?ios dangaus, ?em?s, augmenijos, gyv?nijos ir ?moni? atsiradim?.

    Visa dangaus ?viesuliu sistema  (Saul?,  M?nulis,  planetos,  ?vaig?d?s)
buvo tiesiogiai susijusi su lietuvi? religija, susidariusia akmens  am?iuje.
Tuo pagrindu buvo sukurtas realistinis ir simbolinis menas bei  sakm?s  apie
kosmos?. Pirmyk?t?je dail?je Saul? ir  M?nulis,  jo  faz?s,  ?vaig?d?s  buvo
vaizduojamos realisti?kais ?enklais ar  simboliais  ir  tik  v?liau  dangaus
k?nai   ?gavo   dendromorfin?,   ornitomorfin?,    zoomorfin?    ir    galop
antropomorfin? pavidal?. Taigi  dangaus  ?viesuli?  vaizdiniai  per?jo  savo
pl?tot?s keli?. Mitologin?je tautosakoje  dangaus  k?nai  buvo  suasmeninti,
?pinti ? sakmes, susieti su augalais, gyv?nais, v?liau - su ?mon?mis.

    I? turimos faktin?s med?iagos matome, kad lietuviai  buvo  suk?r?  savus
originalius Saul?s, M?nulio, planet?, ?vaig?d?i? ir ?vaig?dyn?  pavadinimus.
Jie yra labai senos kilm?s, pritaikyti  prie  kra?to  geografin?s  pad?ties,
?kin?s  veiklos,  tik?jim?  ir  mitologini?  vaizdini?.  Dangaus   ?viesuli?
pavadinimams ir sakm?ms ?takos  gal?jo  tur?ti  ir  kaimynyst?je  gyvenusios
etnin?s bendruomen?s. Be to, svarbus  faktorius  buvo  ir  proindoeuropie?iu
kult?ros bei buities bendrumai, susidar? gyvenant bendroje prot?vyn?je.



                             LITERAT?ROS S?RA?AS


    . Dundulien? P. “Lietuvi? Saul?s sugr??imo  apeigos”  //Istorija,  1970
      T.11
    . Dublinski A. “Centruia  astronomica  in  Alma  Academia  universitate
      Vilnensi Societatis Jesu.” //Vilnius 1639
    . Greimas A. “Apie dievus ir ?mones” //Chicago, 1979
    . Ma?ianskas F “Visatos s?ranga senov?s lietuvi? akimis”  //Mokslas  ir
      gyvenimas. 1968 Nr.3
    . Sviderskien? Z. “?vaig?dynai” //Vilnius, 1983

ref.by 2006—2022
contextus@mail.ru